Jei nekalbet apie etinius,dvasinius motyvus..,o apie mitybos pilnavertiskuma,tai jei maitintis vien augaliniu ivairiu maistu ir ji teisingai subalansuoti,jokio trukumo nei baltymu,nei vitaminu.. nebuna.Mano pastebejimu,buti veganu ar kt tipu,itakoja itin klimatas.Kai pvz ilga laika gyvenau siltame klimate,buvau visiska vegane ir puikiai jauciausi.Kai gyvenu musu dregname saltokame klimate,emiau valgyti suri ir retkarciais jogurta,nes pasijuto medziagu trukumas.Mano seima vartoja mesa.Taip jie jauciasi geriau.Vadinasi,jiems to reikia ir toki ju buvi bei pasirinkima taip pat gerbiu.Bet stengiuosi,kad gyvuliniu produktu vartojimas butu teisingai suderintas su augaliniu,ir teiktu daugiau naudos,nei zalos..
Tapti vegetaru - tai pirmiausia reiskia kuri laika jausti nepatoguma,susijusi su iprasto nuo pat vaikystes iaugusio ritmo,vertybiu sistemos,stereotipu,poziuriu,skonio..pakeitimais.Antra,tai atskirumo iliuzijos suvokimas,nes atrandama,kad ne tik paties kuno organai tarpusavyje susije,itakojantys vienas kitam,sudarantys vieninga sistema-sinteze,bet ir kad pats kunas neatsiejamas nuo psichikos,dvasios,bei nuo paties energoinformacines Visatos sandaros.Jei visa gyvenima bandome suprasti gyvenimo-pasaulio-Visatos(Max) mechanizmo prasme,tai pirmas ir neaplenkiamas zingsnis tampa saves,kaip mini pasaulio pazinimas,kuris darniai isipaisytu i aplinkos Darna,kaip darnus josios elementas,o ne griaunantis save ir pasekoje aplinkini pasauli.Pradedama nuo kuno pazinimo(saves),nuo jo sveikatingumo buvio,poreikiu ir paprasto principo"kurti,o ne griauti"..Dar galeciau pridurti,jog tai ne vienadienis virsmas.O palaipsninis darbas su savimi,su savo kunu,su samone..ne savaites ar menesio laikotarpio,o net ne vieneriu metu darbas,pokyciai...Ir ne priesokiais issakytu kintanciu,nepastoviu emociju noras,trumpalaike veikla,kol atsibos,o samoningas sirdies poreikis,kuris nuosekliai,uoliai,atidziai,ramiai ves prie rezultato..Ir tuomet atsiranda ir reikiamos knygos,ir padedanciu zmoniu...
Veikiausiai posmas nuskambejo itin rimtai..Taciau viskas daug paprasciau...
Sutinku Ikulia,tapti tikru,o ne pseudo sveikuoliu reikia nemazai laiko- tiek fiziniam kunui,tiek psichikai..Kaip jau rasiau merginom Seltono temoje,vegetare iskart netapau kaip ir daugelis.Tai buvo ilgas keliolikos metu palaipsninis perejimas,pilnas ir klaidu,nusivylimu,diskomforto sociume,ir dziaugsmo,atradimu....Kiek brendau,keiciausi-taip paraleliai keitesi,tobulejo ir mityba,ir poziuris i pasauli,gyvenima,zmones...
Palaipsninis perejimas yra sveikiausias ir tikslingiausias.Nes organizmui,kaip beje ir psichikai,reikia laiko persitvarkymui,kitimui bei nusiteikimo.Tam prireikia ne vieneriu metu.Bandymai grieztai ir staigiai save riboti,versti save maitintis tuo kas nepriimta(nepriprates),kai nera dar tam pasiruoses organizmas, mastymas(samone),dvasinis lygis(pasamone),gali baigtis,o dazniausiai butent taip ir baigias,"nutrukimu"mityboje,disbalansu organizme(ligom,bio medziagu trukumu).Pasekoje lydes tik nusivylimas,metimas siosios sveikos mitybos ir grizimas prie ankstesnes,o blogesniu variantu-psichologines problemos...
As pati is pradziu daug ir daznai badaudavau.Taip organizmas valesi,kito,atsinaujino lasteles,metabolizmas,kas itin palengvino perejima prie visisko vegetarizmo.Paraleliai vyko dvasine praktika.Su laiku viskas pakrypo taip,kad nebereikia vadovautis kazkieno siulomais mitybos principais,sistemom..,o jau pats organizmas diktuoja tai,ko reikia butent jam!.
Prieš 4 metus